„NEPATOGUMAS“ PASIEKĖ NAUJĄ LYGĮ
Kiek kartų Jums teko raudonuoti už kitą žmogų? Vieną akimirką–viskas gražu ir teisinga, o kitą– sąmyšis ir keistas nepatogumo jausmas visai susirinkusiai publikai. Aptarkime anų metų „Nepatogaus kino„ slystelėjimą, kurio galima buvo išvengti. Spalio 19d. Vyko Filmo „Debesų sūnūs“ peržiūra ir diskusija tema „Kokios galimybės Vakarų Sacharai būti pripažintai nepriklausoma valstybe?”
Vakarų Sachara – valstybė, apie kurią retai girdime žiniasklaidoje, o joje vykstantis konfliktas yra, ko gero, seniausias „įšaldytas“ ir labiausiai užmirštas konfliktas pasaulyje. Žmonės be nuolatinės gyvenamosios vietos, be saugumo garantijos priversti gyventi pabėgėlių stovyklose Sacharos dykumoje ir laukti savo šalies nepriklausomybės. Riba tarp humaniškumo ir beprotybės labai maža, ją lengva peržengti. Todėl apie tokias opias problemas privalome kalbėti garsiai tam, kad būtų imtasi drąstiškų veiksmų.
„Nepatogaus kino“ festivalyje, po režisieriaus Álvaro Longoria filmo „DEBESŲ SŪNŪS“ (angl.: Sons of the Clouds), žiūrovai buvo pakviesti į diskusiją su kviestiniais svečiais iš Lietuvos ir užsienio: Tarptautinio filmų festivalio “FiSahara” vadove Maria Carrion, Norvegijos Pagalbos komiteto Vakarų Sacharai direktoriumi Erik Haagen, Užsienio reikalų ministerijos atstovu Eduardu Borisovu bei organizacijos Western Sahara Resource Watch nare, iniciatyvos “Vakarų Sacharos Asociacija” įkūrėja Sandra Bogdanova. Diskusijos moderatorė– VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Dr. Dovile Jakniūnaite.
Tačiau įdomus ir informatyvus aptarimas peraugo į naują „nepatogumo“ lygį. Mat diskusijos moderatorė ne tik nerišliai dėliojo angliškus sakinius, tačiau dažnai publiką iš gėdos rausti versdavo savo manieromis, netaktiškais pasisakymais.
Žinoma, visas festivalis laikosi ant tvirtų savanorių pečių (didelė padėka ir pagarba Jiems. Ačiū), tačiau šios nemalonios patirties buvo galima išvengti. Galbūt trupučio laiko ir individualios komunikacijos su savanoriais būtų užtekę atrasti tinkamą žmogų. Profesionalumo ir taktiškumo kriterijus rodosi nėra iššūkį kelianti užduotis, ypač tuomet, kai diskusijoje dalyvauja aukšto rango svečiai.
Patogiai žiūrėti nepatogų kiną – vienas svarbiausių kriterijų kiekvieno dalyvio galvoje. Nesinori iš nepatogumo raustančiais skruostais muistytis savo kėdėje. Slystelėjome – tačiau visuomet yra galimybė atsitiesti. Būkime budrūs ir, kiek įmanoma, profesionalūs.
Daugiau informacijos apie filmą ieškokite: http://nepatoguskinas.lt/2015/movies/sons-of-the-clouds/